DUK – Dažnai Užduodami Klausimai

 

1.Kokia alyvos paskirtis? 

Pagrindinė paskirtis – sumažinti trintį. Papildomai alyva atlieka ir kitas funkcijas. Funkcinė paskirtis tiesiogiai nusakoma alyvos pavadinimu. Pavyzdžiui variklinė alyva skirta naudoti varikliuose tam kad užtikrinti variklio tepimą, aušinimą, susidarančių trinties metu dalelių palaikymu alyvos sluoksnyje (išlaikyti vienalytiškumą), neleisti susidaryti teršalų sankaupoms, palaikyti variklio detalių švarumą, tai yra neleisti kauptis nuosėdoms ir lakams ant karštų paviršių.

2. Kas yra hidraulinė alyva? 

Hidraulinėms alyvoms priskiriamos alyvos naudojamos įvairios paskirties hidrauliniuose jėgos perdavimo įrenginiuose.

3. Kas yra stingimo temperatūra?

Stingimo temperatūra yra keliais laipsniais žemesnė už kritinę filtruojamumo temperatūrą. Stingimo temperatūra susijusi su alyvos paslankumo sumažėjimu ir labai ženkliu klampos padidėjimu. Alyvoms nenaudojama kristalizacijos temperatūra, bet kartais naudojami ir alternatyvūs metodai praktiškai nurodantys kokia galima žemiausiai eksploatacijos temperatūra. Tai nusakoma matuojant klampos pasikeitimą žemėjant temperatūrai. Praktiškai tai nusakoma apribojant maksimalią klampą esant nurodytai temperatūrai, kuri atitinka realias eksploatavimo sąlygas. Tai aktualu ne garaže laikomai technikai.

4. Šarmingumas 

Šarmingumas arba šarminis skaičius, tai alyvoje esančių priedų turinčių šarmines savybes kiekybinė charakteristika matuojama neutralizuojant šarmines medžiagas rūgštimis ir nurodant ekvivalentinį jų kiekį naudojant Kalio šarmo (KOH) kiekiu. Šarmingumas palaipsniui mažėja ir pasiekus apie 2 mgKOH/100 gr. alyvos, alyva nebeatlieka vienos iš savo pagrindinių paskirčių – neutralizuoti rūgštines susidarančias medžiagas ir alyvoje pradeda kauptis rūgštinės medžiagos ir alyva darosi koroziškai agresyvi.

5. Kas yra oksidacijos inhibitoriai? 

Oksidacijos inhibitoriai, tai medžiagos sumažinančios oksidacijos reakcijas (dervėjimą). Kitaip sakant tai medžiagos leidžiančios naftos produktus eksploatuoti ilgiau. Alyvų atveju oksidacijos inhibitoriai dedami tais atvejais, kai alyva naudojama labai sunkiomis eksploatacijos sąlygomis arba kontaktuoja su oru. Jeigu yra kontaktas su deguonimi – oksidacija neišvengiama ir palaipsniui ji greitėja. Santykinis rodiklis nusakantis potencialų oksidacijos greitį yra oksidacinio stabilumo trukmė arba oksidacinis stabilumas.

6. Kas yra emulsija? 

Emulsija tai dviejų netirpstančių vienas kitame skysčių mišinys, kurių vienas yra smulkių lašelių pavidalu paskirstytas kitame. Dažnai naudojami alyvų ir vandens mišiniai skirti metalo apdirbimo mechanizmuose apdorojamų detalių aušinimui.

7. Kas yra alyvos monitoringas?

Gerai variklių priežiūrai būtina procedūra – reguliari naudojamų variklinių alyvų analizė, kuria remiantis galima gauti patikimą informaciją apie variklių techninę būklę. Svarbu laiku pakeisti alyvą – viena vertus, kad alyvos būtų visiškai panaudotos, kita vertus, kad pernelyg susieikvojusi alyva nepakenktų varikliui. Taigi naudojamų alyvų analizė yra prasminga, įvertinant variklio techninę būklę ir likusį alyvos naudojimo resursą. Šiuo metu alyva keičiama kas nustatytą skaičių moto valandų arba priklausomai nuo ridos. Tokiu atveju išpilama nepilnai panaudota alyva, o duomenys apie variklio būklę negaunami.

Naudojamos alyvos tyrimai ne visada yra ekonomiškai tikslingi. Jų atlikimo išlaidos gali apsimokėti tada, kai yra: 

• didelės vertės varikliai, kurie vartoja daug ir brangios alyvos, kad būtų galima be rizikos išnaudoti visą alyvos naudojimo resursą ir iš anksto numatyti jos keitimo laiką;

• dideli ūkiai, kuriems toks nuolatinis tikrinimas padėtų valdyti įrangos priežiūrą, palaikyti variklių techninę būklę, leistų numatyti likusią variklių darbo atsargą ir planuoti remontą.

Išsamią naudojamų alyvų analizę gali atlikti tik gerai įrengtos ir profesionalius specialistus turinčios laboratorijos. Tokias laboratorijas turi beveik kiekviena stambesnė naftos ir alyvų gamybos kompanijos.

8. Kas yra korozijos inhibitorius? 

Korozijos inhibitorius tai medžiagos kurios sumažina korozijos greitį. Korozijos inhibitoriai nesustabdo pilnai korozijos proceso, tačiau sumažina jo greitį. Įvairūs gamintojai deda skirtingus korozijos inhibitorius.

9. Kuo brangesnės alyvos skiriasi nuo pigesnių? 

Kokybiškos alyvos pranoksta standartų reikalavimus, yra patikimesnės, teikia daugiau apsaugos garantijų, todėl jų ir kaina didesnė. Kai kurios alyvos tik minimaliai atitinka testų reikalavimus, kai kurios žymiai pranoksta. Be to, kiekvienas testavimas kainuoja. Verta paminėti ir dar keletą svarbių kainą įtakojančių faktorių – aukštas bazinės alyvos ir cheminių priedų paketo gamybos lygis, kokybės kontrolės sistema. Todėl mokėdami už aukštos klasės alyvą, jūs įgyjate patikimą garantiją automobilio variklio apsaugai ar kitų įrengimų darbo patikimumui.

10. Kuo sintetinės alyvos skiriasi nuo mineralinių? 

Sintetinės alyvos gamybai naudojami sintetiniai komponentai, kurie suteikia jai specialių savybių, kurios papildo mineralinės alyvos komponentus. Dažniausiai siekiama pagerinti žemas temperatūrines charakteristikas ir ribinio tepumo savybes. tikslinga naudoti esant dideliems apkrovimams ir specifinėms eksploatavimo sąlygoms. Sintetinės alyvos dažniausiai tik dalis komponentų yra kaip priedas mineralinei alyvai. Tuo tarpu mineralinės alyvos yra gaunamos tik atskiriant ir išgryninant iš naftinės žaliavos ir nepapildant sintetiniais baziniais alyvos komponentais. Priedai dedami į visas alyvas nepriklausomai nuo alyvos pagrindo kilmės.

11. Kokių privalumų turėsime naudodami brangesnę visiškai sintetinę alyvą, nors automobiliui rekomenduojama sintetinės technologijos ar mineralinė alyva?

Sintetinių alyvų savybės gerokai pranoksta minimaliai reikalaujamas variklių gamintojų specifikacijas. Sintetinėse alyvose yra panaudotos moderniausios cheminių priedų formulės, kurios užtikrina geresnes variklio švarumo, apsaugos nuo dėvėjimosi, deginių skaidymo savybes per visą alyvos veikimo intervalą. Dėl didesnio bazinės alyvos takumo sintetinės alyvos yra skystesnės šaltyje, todėl yra taupomi degalai, tausojama akumuliatorių baterija, starteris. Sintetinės alyvos yra daug atsparesnės apkrovoms bei aukštų temperatūrų sukeliamai oksidacijai. Dėl paminėtų priežasčių daugelis gamintojų leidžia naudoti ilgesnius šių alyvų keitimo intervalus.

12. Kodėl alyva variklyje per tam tikrą laiką pajuoduoja? Ar tai reiškia, kad ji yra nekokybiška? 

Alyvos pajuoduoja dažniausiai dėl joje besikaupiančių suodžių (degalų nepilno degimo produktai), oksidacijos metus susidarančių lako tipo medžiagų , metalų dalelių susidarančių dėl trinties. Variklinės alyvos yra specialiai sukurtos tam, kad užkirstų kelią dėvėjimuisi ir išlaikytų variklį švarų. Alyva su detergentų pagalba valo nuo variklio detalių aukštos temperatūros sukeliamas nuosėdas ir nuodegas. Alyvoje esantys dispersantai išlaiko šias daleles suspensijoje, neleisdami jiems sukibti į didesnius darinius ir vėl nusėsti, pridegti. Taigi alyvos pajuodavimas darbo metu paprastai yra kokybės požymis. Tai reiškia, kad ją keisdami po nustatyto intervalo, kartu pašalinate iš variklio nešvarumus.

13. Alyvos sunaudojimas: ar kiekio mažėjimas variklio eksploatavimo metu yra problema? 

Bet kuris variklis sunaudoja tam tikrą kiekį alyvos jos darbo metu. Kai variklio stūmoklis juda žemyn, nedidelė dalis alyvos lieka nenubraukta stūmoklio žiedų ir degalų mišinio uždegimo metu tiesiog sudega cilindre. Taip pat alyva garuoja karteryje ir šie garai patenka iš variklio į atmosferą. nugaruojančios alyvos dalis yra kokybinė šviežios alyvos charakteristika, kuri negali viršyti 15 procentų. Dažniausiai šis rodiklis (nugaravimo nuostoliai – noak volatility) nėra nurodomas gamintojų, jį galima sužinoti tik tiesiogiai iš tiekėjo. Tai labai aktualu naudojant didelius kiekius alyvos. Dideliems vartotojams prasminga reikalauti iš tiekėjo šio rodiklio reikšmės prieš pasirenkant alyvos rūšį.

Didelė nuostolių dalis susijusi su variklio būkle – variklio stūmoklių žiedų išsidėvėjimo. Kuo išsidėvėjimas didesnis, tuo didesni alyvos nuostoliai (patekimas į degalus), tai netiesiogiai nurodo padidėjęs išmetamųjų dujų dūmingumas (dūmų skaidrumas). Senesnės konstrukcijos varikliuose ir 0,35 l alyvos sunaudojimas 1000 km ridos yra laikomas normaliu. Moderniausios konstrukcijos varikliuose, kuriems reikia naujausios mažo lakumo laipsnio sintetinės alyvos, jos sunaudojimas gali būti beveik nepastebimas. Be to, alyvos sunaudojimas priklauso nuo sezono. Žiemą jos sunaudojama mažiau, nes variklis dažnai nespėja įkaisti iki darbinių temperatūrų. Negana to, žiemą, automobiliui važiuojant trumpomis distancijomis, į alyvą karteryje gali patekti daug nesudegusių degalų (net iki 10% alyvos kiekio). Dėl to alyvos kiekis vizualiai gali net padidėti. Kadangi kokybiška alyva kaupia degimo produktus, smulkias kietąsias daleles, oksiduojasi, jos sunaudojimas ir papildymas intervalo metu tik atšviežina alyvą. Taigi, jei alyvos sunaudojimas neviršija nuosaikių ribų ir tai nėra variklio techninė problema (išbėgimas per riebokšlius ir įtrūkimus), dėl to nereikėtų jaudintis.

14. Ar galima maišyti įvairių gamintojų alyvas? Ar chemiškai nesureaguos sumaišytos sintetinės alyvos su mineralinėmis?

Nerekomenduojama, maišyti alyvų, kadangi skirtingose alyvose gali būti skirtingos cheminės sudėties priedai ir jie gali vienas kitą neutralizuoti taip labai sumažindami leidžiamą eksploatacijos laikotarpį. Visos didelių kompanijų gaminamos alyvos tikrinamos specialiais bandymais, pvz. API, ACEA ir kt. Vienas jų – alyvos maišomumo testas. Aukščiausio (pvz. API SL/CF) ar žemesnio (pvz. API SJ/CF) lygio standartus atitinkančias alyvas sumaišyti galima. Dažnai pasitaiko, kad nežinoma, kokia alyva yra variklyje, arba yra įtarimų, kad buvo naudojami chemiškai agresyvūs priedai, duodantys trumpalaikį efektą perparduodant automobilį (pvz., kompresijai pakelti ar pan.). Tokiu atveju patartina visiškai pakeisti alyvą.

15. Pakeitus alyvą į kito gamintojo ar iš mineralinės į sintetinę, gerokai padidėjo alyvos sunaudojimas. Ar tai reiškia, kad naujai įpilta alyva nekokybiška? 

Paprastai variklis kurį laiką turi įdirbti su nauja alyvos rūšimi. Kadangi skirtingų markių alyvos turi skirtingą cheminių priedų formulę, naujos alyvos veikimas gali skirtis nuo ankstesnės. Dažniausios įdirbimo problemos yra padidėjęs alyvos sunaudojimas ir varvėjimas per riebokšlius. Tam įtakos, be abejo, turi ir variklio stūmoklinės grupės susidėvėjimas. Daugiau alyvos patenka į variklio degimo kamerą ir yra tiesiog sudeginama bei išmetama kartu su deginiais. Praėjus kuriam laikui ir varikliui įdirbus su nauja alyva, šios problemos paprastai baigiasi. Tad vienareikšmiškas teiginys, kad ši naujoji alyva yra ne tokia kokybiška nei ankstesnė, yra nepagrįstas. Kitas dalykas, kad nuo mineralinių rūšių perėjus prie sintetinių, pastarųjų mažesnė klampa bei geresni plaunamieji priedai taip pat sukelia minėtą efektą.

16. Važiavimo režimo įtaka alyvos keitimo intervalui. Kokiais atvejais galima pratęsti alyvos keitimo intervalą? 

Gali pasirodyti, kad pratęsiant alyvos keitimo intervalą įgyjama daug privalumų: sumažėja alyvos, filtrų, keitimo paslaugos, įsigijimo kaštai ir t.t. Tai galima daryti naudojant alyvos monitoringą. Tai aktualu esant didelėms apkrovoms ir brangiai įrangai bei brangioms alyvoms. Tokiu atveju tikslinga stebėti alyvų rodiklių kitimą ir jas keisti ne pagal gamintojo rekomendacijas, alyvos kokybės rodikliams pasiekus kritines kokybės rodiklių ribas. Standartinėmis eksploatacijos sąlygomis, pvz.: lengviesiems automobiliams, kurių naudojamas alyvos kiekis sudaro apie 5-litrus, ekonomiškai alyvos keitimo intervalo prailginimas nėra tikslingas.
   Ilgesnis alyvos keitimo intervalas "apkraus" naudojamą alyvą, ypač moderniuose varikliuose, kuriuose alyvos sunaudojimas (ir papildomas įpylimas intervalo metu) yra mažas. Modernios variklio alyvos viršija naujausias tarptautines specifikacijas ir yra išbandytos pagal standartus, nustatomus visų pagrindinių variklių gamintojų, tokių kaip BMW, Daimler Chrysler, General Motors, Peugeot-Citroen, VW ir kt. Kur leidžia gamintojas, alyvos gali būti keičiamos ilgesniu intervalu, tačiau tik pagal variklių gamintojo rekomendacijas. Variklių gamintojai grindžia rekomenduojamus alyvos keitimo intervalus statistiniais vidutinio naudotojo duomenimis. Automobilio techninėje naudojimo instrukcijoje yra nurodoma tiek reikalaujamas alyvos kokybės lygis, tiek alyvos keitimo intervalas, tiek sutrumpintas alyvos keitimo intervalas sunkiomis darbo sąlygomis. Išvada viena – jei esate vidutinis vartotojas, ir įrangos eksploatacijos sąlygos normalios, prasminga vadovautis variklio gamintojo techninėje naudojimo instrukcijoje nurodyta informacija ir atsižvelgti į važiavimo sąlygas.

17. Kas yra klampumas? 

Skystis, turintis didelį pasipriešinimą tekėjimui, gali būti pavadintas klampiu. Pavyzdžiui, vanduo turi mažą klampumą, palyginti su medumi, tad šiuo atveju sakome, kad medus yra klampesnis už vandenį, esant tai pačiai šių medžiagų temperatūrai. Geros kokybės alyvos klampumas mažai kinta keičiantis temperatūrai bei veikiant kitoms naudojimo sąlygoms ilgą laiką. Tą nusako klampos indeksas – rodiklis nurodantis klampos kitimo priklausomybę nuo temperatūros. Kuo didesnis klampos indeksas, tuo mažiau alyvos klampa priklauso nuo temperatūros.

18. Kokia turi būti variklio temperatūra keičiant alyvą? 

Esant darbinei temperatūrai (~100 laipsnių C), alyva yra takesnė nei šalto variklio. Esant kambario temperatūrai, alyva būna tirštesnė ir labiau prilimpa prie vertikalių variklio paviršių. Ji taip pat susilaiko plokščiose, horizontaliose variklio ertmėse. Keisdami kambario temperatūros alyvą, jūs išpilsite tik 60% ar 70% senos alyvos. Tačiau pašildę variklį iki darbinės temperatūros, senos alyvos galėsite išpilti nuo 90% iki 95%, to pilnai pakanka.

19. Ar galima/reikia naudoti priedus, kurie, pasak jų gamintojų, gerina variklio darbą? 

Tai nepageidautina ir nereikalinga, nes pasekmes labai sunku numatyti. Visos žymių gamintojų alyvos turi efektyvų priedų paketą. Kuriant alyvą yra ne tik parenkami specialūs priedų kiekiai, tačiau ir suderinamas jų poveikio vienas kitam balansas. Didžiausias pavojus yra tai, kad įpylus netgi pačio geriausio priedo suardomas šis balansas. Geriausiu atveju efektas bus "nulinis". Blogiausiu – neigiamas.  

Ar tiesa, kad alyvos kokybę galima nustatyti pagal jos spalvą ar tirštumą (klampumą)? Nors alyvos klampumas yra svarbi charakteristika, tačiau ji praktiškai nieko nepasako apie alyvos kokybę, tas pats sakytina ir apie jos spalvą. Pirkdami alyvą tiesiog atsakykite sau į keletą klausimų. Ar pakankamai yra žinomas alyvos prekinis ženklas? Ar tenkina Jūsų technikos reikalavimus specifikacijos nurodytos ant alyvos pakuotės ? Ar pardavėjas yra patikimas ir žinomas? Ar yra galimybė įsitikinti, kad perkama alyva yra originali? Jeigu į visus šiuos klausimus Jūs atsakote „Taip“, tokiu atveju Jūs įsigyjate kokybišką produktą.

20. Yra nuomonė, kad dažnai keičiant alyvą galima pirkti pačias pigiausias alyvas? Ar ji teisinga? 

Kai kurie pirkėjai galvoja, kad pigi alyva tai – mažesnės išlaidos. Tačiau tai mitas. Nuo to momento, kai Jūs užpildote įrengimą alyva, ji jau palieka savo neišdildomą pėdsaką. Blogos kokybės alyva padidina dilimą ir nuosėdų kaupimąsi, o tai didina aptarnavimo išlaidas ir trumpina įrangos darbo laiką. Taigi, nors pigią alyvą yra pigiau pirkti, tačiau viską apsprendžia įrangos eksploatacijos sąlygos. Esant sunkioms darbo sąlygoms ir brangiai įrangai tai neteisinga.

Ar galite garantuoti tam tikrą ridą km ar darbo valandų skaičių be variklio kapitalinio remonto naudojant „Firminę“ alyvą? 

„Firminė“ alyva atlieka savo funkcijas, kurios būtinos pasiekti maksimalų variklio tarnavimo laiką. Tačiau faktinis variklio tarnavimo laikas iki kapitalinio remonto priklauso nuo daugelio veiksnių: alyvos rūšies ir klampumo pasirinkimo, alyvos keitimo intervalo, techninio aptarnavimo praktikos, vietovės, kurioje eksploatuojama, vairuotojo įgūdžių, kuro kokybės, gaunamos apkrovos, aplinkos temperatūros ir t.t. Tačiau tai negarantuoja variklio patikimumo esant mechaniniams variklio defektams, perkrovimui, perkaitimui, alkūninio veleno prasisukimo atveju ir pan.

21. Ar variklio alyva turi įtakos kuro taupymui?  

Teisingas ne tik variklio, bet ir transmisijos alyvos pasirinkimas turi tiesioginę įtaką kuro taupymui. Tam labiausiai turi įtakos alyvos klampa, nes esant didesnei klampai, papildoma energija sunaudojama pasipriešinimui įveikti. Aišku tai, kad universalios alyvos yra efektyvesnės taupant kurą nei sezoninės (t.y. klampos klasė SAE 10W-40 yra geriau už SAE 40), žemesnio klampumo alyva efektyviau naudoja kurą nei su aukštesniu klampumu (t.y. SAE 5W-30 veiks taupiau nei SAE 10W-40 ar 15W-50), sintetinės alyvos veikia dar geriau už įprastas mineralines ar pusiau sintetines, net ir tada kai klampumo klasės yra vienodos. 

22. Kodėl beveik kiekvienais metais įrangos gamintojai ar API / ACEA pateikia naujus alyvos veiksmingumo standartus?  

Kiekvieni nauji eksploatacinių charakteristikų standartai tiesiogiai priklauso nuo aplinkos taršą reglamentuojančių normatyvinių aktų. Visi variklių gamintojai privalo paklusti bandymams išlaikyti atmosferos oro švarą. Dėl šios priežasties jie pastoviai atlieka konstrukcinius įrangos pakeitimus. Kaip įprasta, tokie pakeitimai apsunkina alyvos veikimo sąlygas: kyla temperatūra, didėja suodžių kiekis, o taip pat gali atsirasti ir suderinamumo su dujų išmetimo sistemos elementais problema. Kokia išvada ? Mažos taršos varikliams reikalinga alyva su geresnėmis eksploatacinėmis charakteristikomis. Reiškia privalo būti keičiamos ir alyvos specifikacijos. Net jeigu Jūsų įrangos variklis pakankamai senas ir neatitinka naujausių taršos standartų reikalavimų, jam vis tiek yra naudinga veikti su naujausias specifikacijas atitinkančia alyva. Geresnės alyvos charakteristikos reiškia geresnę variklio apsaugą, o tai suteikia galimybę išlaikyti našumą, sumažinti kuro ir alyvos sunaudojimą bei pratęsti variklio darbą iki remonto.    

23. Kur ir kada galima naudoti sintetines alyvas?   

Nepriklausomai nuo to kur Jūs naudosite, sintetinės alyvos visada suteikia optimaliausią apsaugą pačiose sudėtingiausiose sąlygose. Sintetinės alyvos atsparesnės oksidacijai aukštoje temperatūroje, o tai suteikia galimybę ilgesniam darbui tarp keitimų, mažesnio nuosėdų ir teršalų susidarymo. Žemoje temperatūroje sintetinė alyva yra žymiai takesnė už įprastą, todėl iš karto pradeda tepti komponentus, užtikrindama geresnę ir greitesnę apsaugą nuo dilimo. Sintetinė alyva yra žymiai efektyvesnė, nes sumažina trintį darbo metu, o tai padeda taupyti kurą ir sumažinti darbines temperatūras. Kita vertus, įrangos gamintojai, naudojant sintetinę alyvą, gali suteikti prailgintus alyvos darbo intervalus tarp keitimų. Tokiu atveju, sintetinių alyvų naudojimas yra vertingas visada, ypatingai siekiant taupyti kurą, prailginant darbo intervalus ar gaunant papildomas garantijas iš technikos gamintojų.

24. Kas yra distiliacija? 

Distiliacija tai fizikinis procesas, kurio metu skystis verčiamas garais tikslu išgarintą medžiagą koncentruoti garuose ir taip ją atskirti. Garai kyla į viršų ir išvedami iš aparato per jo viršutinę dalį. Toliau atskirta medžiaga kondensuojama ir atskiriama nuo vandens ir mechaninių priemaišų separatoriuje. Dažniausiai reikia pakankamai tiksliai atskirti medžiagas iš mišinių tokiu atveju naudojama rektifikacija kai dalis medžiagos grąžinama į procesą tikslu palaikyti tikslią proceso temperatūrą.

25. Kas yra kristalizacijos temperatūra ir kiek ji svarbi vartotojui? 

Kristalizacijos temperatūra yra fizikinis rodiklis labai svarbus konkrečioms medžiagoms. Mišiniams, tai yra degalams yra svarbesnis kitas rodiklis – susidrumstimo temperatūra. Realiai tai kristalizacijos pradžios temperatūra, kada įvairios medžiagos pradeda formuoti savo kristalinę struktūrą. esant žemesnei negu susidrumstimo temperatūrai (cloud point - angliškai), kristalai toliau didėja ir filtravimas per kuro filtrą apsunkinamas, bei po kiek laiko filtro pralaidumas pasidaro nepakankamas kuro padavimui į variklį. Priklauso nuo lengvai besikristalizuojančių junginių – aromatinių, nafteninių, parafininių angliavandenilių. Kuo geriau išvalomi nuo sieros šviesūs produktai, tuo juose daugiau šių junginių, nes nusierinimo metu sieros, deguonies ir azoto junginiai virsta sočiaisiais angliavandeniliais (parafinais arba liaudiškai – vaškais), kurių kristalizacijos temperatūros aukštos, tuo pačiu aukštesnė yra ir susidrumstimo temperatūra. Realai susidrumstimo momentą vizualiai galima matyti stikliniame inde – degalai darosi neskaidrūs, dyzelinas dažniausiai pasidaro balzganas.

26. Kas yra šiluminis plėtimasis, šiluminio plėtimosi koeficientas?

Kaip ir visi kūnai, kuras keičiantis temperatūrai keičia tūrį. Šis pasikeitimas nusakomas šiluminio plėtimosi koeficientu, kuris rodo kiek (vieneto dalimis) padidėja kūno masės tūris padidėjus temperatūrai vienu laipsniu. Apibendrinus su nedidelėmis išimtimis visi kūnai didėjant temperatūrai plečiasi. Kuo mažesnis kūno tankis tuo plėtimasis didesnis. Visiems degalams, kaip sudėtingiems medžiagų mišiniams plėtimosi koeficientas nustatomas pagal sudėtingą formulę, kurią galima rasti naftos perdirbimo vadovėliuose. Pramonėje ir teisminiuose ginčuose naudojamas standartas, kuriame yra lentelės, kuriose galima rasti plėtimosi koeficientų reikšmes esant skirtingoms temperatūroms. Primityviai plėtimąsi galima pastebėti supylus kurą į matavimo indą ir padidinus temperatūrą keletu laipsnių.

27. Kas yra EURO-4?

EURO 4 – tai automobilių išmetamųjų dujų emisijos standartas, įsigaliojęs nuo 2006 m. spalio 1d. Tam, kad būtų pasiektos reikiamos standarto normos, buvo sukurta nauja SCR technologija (selective catalystic reduction), sumažinanti kenksmingų išmetamųjų dujų kiekį. SCR technologijos veikimo principas pagrįstas variklio išmetamųjų dujų katalizės reakcija, kurios metu azoto oksidas susimaišęs su karbamido tirpalu ( jis degalinėse vadinamas Ad-Blue) virsta azoto dujomis bei vandens garais, kurie, kaip žinia, sudaro mūsų atmosferą ir yra nežalingi. Deja kai kurie neatsakingi pareigūnai ir reklamos kūrėjai naudoja „slengą“ ir šiais terminais pradėjo vadinti reikalavimus ne išmetamosioms dujoms, bet kurui, ir taip įneša labai daug painiavos.

28. Kai kada nafta ir jos produktai matuojami tūrio vienetais, kai kada – svorio. Tai turėtų būti susiję su naftos produktų tankiu. Ar negalėtumėte šia tema papasakoti daugiau? Kas yra tankis?

Tankis yra tūrio vieneto masė. Jis yra cheminės medžiagos vienas iš fizikinių rodiklių. Naftai ir jos produktams, kaip organinių medžiagų mišiniams, tankis nenusako jų fizikinių savybių. Tai dydis, reikalingas tūriui perskaičiuoti į masę, įvertinant šiluminį plėtimąsi. Todėl tankis yra reglamentuojamas tik kai kuriems naftos produktams, nors jis nėra priskirtinas kokybės rodikliams. Kadangi tankis reikalingas skystų produktų apskaitai, jis nustatomas visiems produktams. 
    Tačiau daugelio medžiagų tūris labai priklauso nuo temperatūros (egzistuoja temperatūrinis plėtimosi koeficientas, kuris nusako, kiek kartų padidėja tūris, pakėlus temperatūrą vienu laipsniu). Perskaičiuojant tūrį į masę būtina atsižvelgti į matuojamo skysčio temperatūrą. Jeigu temperatūra skiriasi nuo standartinės, skirtumas įvertinamas formulėje įrašius temperatūrinio plėtimosi koeficiento reikšmę. 
    Bet kokių naftos produktų tankis priklauso nuo jų sudėties ir temperatūros, be to, yra kintamas dydis. Naftos produktų sudėtis reglamentuojama tik individualiems naftos produktams (propanas ar butanas). Kitiems tai nereglamentuojama, nes benzino, žibalo (aviacinio kuro) bei dyzelino sudėtyje yra daugiau kaip 200 skirtingų junginių, o tiesinės priklausomybės tarp sudėties ir konkrečių eksploatacinių savybių nėra.

29. Naftos produktų tankiai

Naftos produktų tankiai nustatomi esant standartinei temperatūrai arba perskaičiuojami. 
Benzinams A-92, A-95 — 0,725–0,780 kg/l, esant 15 laipsnių C temperatūrai; 
Dyzelinui — 0,820–0,845 kg/l, esant 15 laipsnių C temperatūrai.

Litrų kiekį tonoje nurodo tankis, kuris nurodytas kiekvienos produkcijos partijos kokybės pažymoje. Litrų kiekį galima sužinoti taip: kilogramą daliname iš tankio ir šitaip sužinome, kiek kilogramas turi litrų. Padauginę iš tūkstančio sužinosime, kiek litrų sudaro toną. Būtina atsižvelgti į temperatūrą, nes visos medžiagos turi plėtimosi koeficientą: kuo didesnė temperatūra, tuo mažesnis tankis (vadinasi, ir daugiau litrų).

30. Ar tankis yra kokybę nusakantis dydis? 

Tankis nusako ne kokybę, o kiekybę – tai yra medžiagos kiekį tūrio vienete. Tankis netiesiogiai nusako tik mazuto kokybę. Iš tikrųjų mazutui svarbus klampumo rodiklis, kuris tiesiogiai priklauso nuo tankio. Kitiems naftos produktams tai nėra kokybę nusakantis dydis. Šiuo požiūriu vartotojams svarbios tik eksploatacinės bei saugaus naudojimo savybės.

31. Kokią variklių alyvą pasirinkti

Ką reikia žinoti apie variklių alyvą (tepalus): klampumas, kokybė, kokius pirkti ir kada keisti?

Klampumas

Alyvos klampumą nurodo SAE skaičiai, pavyzdžiui 10W40.
Pirmas skaičius prieš W raidę- šaltos alyvos klampumas, svarbus žiemą. Kuo skaičius mažesnis, tuo skystesni tepalai šaltame ore. Kai tepalai skystesni, starteriui lengviau sukti variklį. Šalto tepalo klampumas matuojamas -18°C temperatūroje. 5W klampumo alyva sustingsta maždaug -40°C šaltyje. Dar būna pirkti 0W klampumo alyvos. Jos klampumas toks pat kaip ir 5W, tačiau 0W visiškai nustoja tekėti dar žemesnėje temperatūroje nei -40°C. Tokių šalčių Lietuvoje nebūna, todėl pirkti 0W neverta.
Antras skaičius po raidės W nurodo alyvos klampumą darbinėje temperatūroje 100°C. Negalima paprastai atsakyti, koks tepalas geresnis- skystesnis ar klampesnis. Skystesnės alyvos (W30) privalumas- tokia alyva šiek tiek sumažina trintį tarp variklio mazgų, todėl variklis tampa ekonomiškesnis. Bet skysta alyva skvarbesnė ir lengviau teka pro tarpelius tarp tepamų dalių, todėl senuose ar labai sudėvėtuose varikliuose dėl skysto tepalo gali būti nepakankamas tepalo spaudimas. Dėl pernelyg mažo spaudimo koks nors mazgas gali būti nepakankamai tepamas. Taip pat daugiau skystos alyvos gali patekti į cilindrus ir ten sudegti- reikės daugiau ir dažniau papildyti. Klampesnės alyvos (W50) privalumas- ji sudaro storesnę ir atsparesnę tepalo plėvelę. Bet naujuose varikliuose, kuriuose tarpai tarp tepamų paviršių maži, didelio klampumo tepalas sunkiau skverbiasi į tarpus tarp paviršių.

Kokybė

Alyvos kokybę nusako API klasės. Ant alyvos etiketės, dažnai kamputyje ir mažomis raidėmis būna užrašytas kodas, panašus į tokį:
API SJ/CF
API naudoja skirtingus kodus benzininiams ir dyzeliniams varikliams. Pirma raidė— "S" kode "SJ" ir "C" kode "CF" rodo, kokio tipo varikliams skirtas kodas. Po S raidės einantis kodas yra kokybės klasė benzininiams varikliams, po C— dyzeliniams. Kuo toliau nuo abėcėlės pradžios yra kodas (SG,SH,SJ,SL,SM... ir dyzeliniams CF,CG,CH,CI,CJ...), tuo aukštesnius reikalavimus atitinka alyva. SA žemiausios kokybės, SB geresnė ir taip toliau. Šiuo metu dauguma pusiau sintetinių alyvų yra API SJ/CF ir geresnės kokybės. SH klasė laikoma pasenusia, bet tinka mašinoms, pagamintoms iki 1996 metų. SJ klasės alyva pradėta naudoti 1998 metais ir tinka daugeliui dabar naudojamų automobilių. SI klasės nėra, nes kodas buvo praleistas dėl panašumo į "Systeme International" santrumpą. SL pradėta naudoti 1998 metais, SM- 2004 metais, naujausia SN klasė- 2010 metais.
Dar yra naudojamas europietiškas ACEA reitingas, bet juo galima nesidomėti, nes tiek ant alyvos etiketės, tiek automobilio pase būna nurodyta amerikietiška API klasė. Jei automobilio priežiūros instrukcijoje vietoje API nurodytas koks nors gamintojo naudojamas alyvos kodas, pavyzdžiui Volkswagen WV 502.00, tai ACEA reitingas dažniausiai taip pat nenurodomas.
Volkswagen'as turi savo alyvų klasifikaciją, kuri rašoma panašiai į "VW 502.00" ar "VW 502.00/505.00". Jei alyva sertifikuota Volkswagen'o, etiketės kamputyje šie skaičiai bus užrašyti. Jei tiksliai nežinoma, kokia alyva turėtų būti pagal VW klasifikaciją, geriausia paskambinti atstovams ir paklausti. Jei tikėti internetu, VW klasifikacijoje keliami aukštesni nei API reikalavimai alyvos klampumui aukštoje temperatūroje (HTHSV) ir aukštoje temperatūroje bei esant dideliam postūmio greičiui (HTHS). Kuo didesnis HTHS, tuo didesnį apkrovimą tepalas išlaiko alkūninio veleno guoliuose.
Į kitus užrašus ant alyvos bakelio, kurie pasakoja apie nepakartojamą variklio apsaugą visais metų laikais, galima nekreipti dėmesio.

Sintetinė, pusiau sintetinė, mineralinė

Pavadinimas "pusiau sintetinė alyva"- tai neteisingas vertimas iš angliško "semi-synthetic". Semi-synthetic alyva neturi nieko bendro su sintetine alyva. "Semi-synthetic" reiškia "mineralinė alyva, savo savybėmis artima sintetinei".
Pilnai sintetinės alyvos yra geresnės už mineralines, nes jų savybės variklyje blogėja lėčiau nei mineralinių. Tačiau jei mineralinė alyva atitinka automobilio gamintojo nurodytus reikalavimus ir yra žymiai pigesnė už sintetinę tada geriau pirkti mineralinę ir dažniau keisti.

Ar galima maišyti mineralinę su sintetine?

Čia pateikiamas dabartinis požiūris į mineralinių ir sintetinių alyvų maišymą. Informacija paremta atsakymu į techninį klausimą "Shell Oil" puslapyje.
Nėra mokslinių duomenų, kurie patvirtintų, kad mineralinių ir sintetinių alyvų maišymas gali pakenkti jūsų varikliui. Pereinant nuo mineralinių prie sintetinių ar atvirkščiai, variklyje visada lieka nedaug senos alyvos likučių. Tai visiškai nėra blogai, nes sintetinės ir mineralinės paprastai tarpusavyje suderinamos. Išimtis yra tik specialios pilnai sintetinės alyvos polyglycols pagrindu. Tokios eiliniuose automobilių varikliuose nenaudojamos.
Taip pat galima dažnai keisti mineralinę į sintetinę ir atvirkščiai. Kai kuriose šalyse kur dideli oro temperatūrų skirtumai žmonės pila sintetinę alyvą kai šalta ir mineralinę šiltesniu metų laiku.
Prieš daug metų buvo nerekomenduojama pereiti nuo sintetinės prie mineralinės ar atvirkščiai jei prieš tai ilgą laiką buvo naudojama kurio nors vieno tipo alyva. Variklių riebokšliai (salnikai) pradėdavo leisti, alyvos suvartojimas smarkiai padidėdavo. Bet dabar naudojami kiti alyvos priedai ir kitokios sandarinimo medžiagos ir tokių atvejų nebeturėtų pasitaikyti. Žinoma, taip vis dar gali nutikti jei jūsų automobilis pagamintas 1980-aisiais ir nuo tada variklyje niekas nekeista.

Benzininiam ar dyzeliniam varikliui

Alyvos dyzeliniams varikliams atsparesnės suodžiams. Į benzininį variklį pilti nerekomenduojama, nes į alyvą dyzeliui dedamas didesnis plovimo priedų kiekis. Sename variklyje plovimo priedai gali išjudinti susidariusias nuosėdas, taip pat išplauti nuosėdas iš riebokšlių (salnikų) ir variklis gali pradėti leisti tepalą.

Ką pirkti

Tepalų klampumą ir API kokybės klasę geriausia pasirinkti pagal mašinos gamintojo rekomendacijas. Jei gamintojas nurodo alyvos tipą pagal savo klasifikaciją (pavyzdžiui VW 502.00), tada ant bakelio ieškoti atitinkamo užrašo. Kai kurių alyvų gamintojų puslapiuose galima susirasti jų rekomenduojamą alyvą konkrečiam automobiliui, pavyzdžiui Neste. Jei gamintojo rekomendacijos nežinomos ir mašina pagaminta iki 1998 metų, siūlau pilti pusiau sintetinius 10W40 API SJ už vidutinę kainą. Jei starteris per šalčius sunkiai pasuka variklį galima pabandyti supilti kiek skystesnius 5W40.
Gamintojas turėtų būti girdėtas. Nepirkti tepalų turguje, pigiausių tepalų ir tepalų su nenurodyta API klase.
Nereikia į tepalą pilti jokių priedų.

Kada keisti

Paprastai keisti alyvą benzininiams varikliams rekomenduojama pravažiavus 10.000-15.000 km, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Alyvos kokybę labai gadina į alyvą patenkantys degimo produktai, ypač vanduo. Vandenyje ištirpsta degimo metu susidarantys azoto oksidai, taip gaunasi rūgštis, kuri reaguoja su metalinėmis variklio dalimis ir ėsdina paviršius. Daugiau drėgmės kondensuojasi kai variklis šaltas. Todėl alyvos keitimo intervalas labiau priklauso nuo to, kaip dažnai važinėjama šaltu varikliu, nei nuo nuvažiuoto atstumo.
Jei alyva keičiama tik 2 kartus per metus patartina alyvą keisti lapkričio pabaigoje prieš šalčius ir balandžio mėnesį. Taip alyva su kuria važinėjama žiemą pakeičiama po 4-5 mėnesių vietoje šešių, nes žiemą variklis ilgiau būna šaltas ir tai labiau kenkia alyvai bei varikliui. Be to žiemai galima panaudoti skystesnę 5W alyvą, o pavasarį pilti kiek pigesnę 10W.